Prevencinės programos

Prevencinės programos yra skirtos nustatyto amžiaus žmonėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Informacija apie vėžio prevenciją ir profilaktiką rengta pagal Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer – IRAC) medžiagą.

Europos kovos su vėžiu kodeksas – tai Europos Komisijos iniciatyva rengiama informacija žmonėms apie priemones, kurių jie turėtų imtis siekdami sumažinti savo ir šeimos narių riziką susirgti vėžiu. Dabartinį – 4-jį – Kodekso leidimą sudaro 12 rekomendacijų, kuriomis dauguma žmonių gali vadovautis neturėdami specialaus pasirengimo. Kuo žmonės labiau atsižvelgs į jas, tuo labiau sumažins savo riziką susirgti vėžiu. Apskaičiuota, kad Europoje beveik pusės mirčių nuo vėžio būtų išvengiama, jei kiekvienas gyventojas gyventų pagal šiuos siūlymus.

Pirmasis Kodekso leidimas publikuotas 1987 metais. Ketvirtąjį leidimą per 2012–2013 metus parengė vėžio specialistai, mokslininkai ir kiti ekspertai iš visos Europos Sąjungos, projektą koordinavo Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, finansinė parama suteikta iš ES Sveikatos programos (angl. EU Health Programme) lėšų.

Formuluodami rekomendacijas ekspertai atsižvelgė į esamus paskutiniuosius mokslinius įrodymus. Visų ekspertų, prisidėjusių prie ketvirtojo leidimo, buvo prašoma dirbti nepriklausomai ir vadovautis tik savo nuomone, o ne kokios nors organizacijos ar institucijos pozicija. Ekspertai dagiau nei dvejus metus kaupė įvairių sričių mokslinius įrodymus ir aptarinėjo juos darbo grupėse. Kodekso rekomendacijos ir atitinkami įrodymai yra paaiškinti darbo grupių parengtuose moksliniuose straipsniuose. Formuluojant rekomendacijas atsižvelgta į tai, kad projektas skirtas plačiajai visuomenei. Bendrą nepriklausomą mokslinį vadovavimą atliko ir galutinį pritarimą rekomendacijoms davė Mokslo komitetas (angl. Scientific Committee), kurį sudaro įžymūs mokslininkai, vėžio prevencijos lyderiai Europoje

Ketvirtosios redakcijos Europos kovos su vėžiu kodeksas (12 rekomendacijų, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu)

1. Nerūkykite. Nevartokite jokių tabako gaminių. Pagalba metantiems rūkyti

2. Pasiekite, kad jūsų namuose nebūtų rūkoma. Palaikykite nuostatą nerūkyti jūsų darbo vietoje.

3. Siekite, kad jūsų kūno svoris būtų normalus – palankus sveikatai.

4. Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną. Ribokite laiką, kurį praleidžiate sėdėdami.

5. Maitinkitės sveikai:

• Valgykite daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių.
• Ribokite kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, venkite saldžių gėrimų.
• Venkite apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), ribokite raudonos mėsos ir sūraus maisto vartojimą.

6. Ribokite bet kokios rūšies alkoholio vartojimą. Siekiant išvengti vėžio geriausia jo nevartoti visai.

7. Venkite per ilgai būti saulėje, ypač nuo to saugokite vaikus. naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. nesinaudokite soliariumais.

8. Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis. Išsiaiškinkite, ar nesate veikiami natūraliai jūsų namuose susidarančios pernelyg didelės koncentracijos radono spinduliuotės. Imkitės priemonių jai sumažinti.

10. Kūdikio žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu, ypač krūties. Jei tik galite, žindykite savo kūdikį. Pakaitinė hormonoterapija (PHT) didina tam tikrų formų vėžio riziką. Ribokite PHT vartojimą.

11. Suteikite galimybę savo vaikams dalyvauti skiepų programose:

• Hepatito B (naujagimiams)
• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) (mergaitėms)

12. Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio:

• Gimdos kaklelio vėžio (moterys)
• Krūties vėžio (moterys)
• Storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys)

Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Krūties vėžio prevencinė programa

Kas yra krūties vėžys?
Krūties vėžys yra dažniausiai pasitaikanti moterų onkologinė liga ir dažniausia jų mirties priežastis nuo vėžio Europos Sąjungoje – kasmet nustatoma maždaug 365000 naujų krūties vėžio atvejų, kasmet nuo šios ligos miršta apie 91000 moterų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 550 moterų miršta nuo šios ligos. Yra keli skirtingi krūties vėžio tipai. Krūties vėžys Europos Sąjungoje nustatomas maždaug 1 iš 10 moterų, daugiausia vidutinio amžiaus ir vyresnėms, bet gali būti nustatytas ir jaunesnėms moterims. Vyrai retai suserga krūties vėžiu. Lietuvoje krūties vėžys kasmet diagnozuojamas 10–15 vyrų. Krūties vėžys retai pasireiškia kitokiais simptomais nei kad krūties audinių sustandėjimu ar mazgu (nors didžioji sukietėjimų ar mazgų krūtyje dalis nėra vėžys). Jei krūties vėžys aptinkamas ankstyvos stadijos, moteris gali būti išgydyta ligai dar nespėjus išplisti į kitas kūno sritis. Bet kokio amžiaus moteris, apčiuopusi audinių sukietėjimą, mazgelį krūtyje, turi dėl to pasikonsultuoti su gydytoju.
Pasveikimo tikimybė nustačius krūties vėžio diagnozę labai priklauso nuo vėžio tipo ir ligos išplitimo diagnozės nustatymo metu. Didelė sėkmingo gydymo tikimybė, jei vėžys nustatytas ankstyvos stadijos. Atrankinės patikros tyrimai leidžia nustatyti krūties vėžį ankstyvos stadijos, laiku pradėti moterų gydymą ir tokiu būdu pagerinti išgyvenamumo rodiklius. Europos Sąjungoje tik 1 iš 4 moterų, susirgusių krūties vėžiu, nuo šios ligos numiršta. Tyrimai rodo, kad moterų, kurioms krūties vėžys nustatytas atrankinės patikros tyrimų metu, rizika numirti nuo šio vėžio mažesnė. Reguliarus moterų dalyvavimas atrankinės patikros tyrimuose dėl krūties vėžio leidžia 4 iš 10 moterų išvengti mirties nuo šios ligos, nustatytos panaudojant šiuos tyrimus. Susirgusiųjų krūties vėžiu išgyvenamumo rodikliai nuolat gerėja daugėjant žinių apie šią ligą ir dėl gerėjančio jos gydymo. Kas yra atrankinės patikros tyrimai dėl krūties vėžio?
Atrankinės patikros tyrimui dėl krūties vėžio panaudojamas rentgeninis tyrimas, vadinamas krūties mamografija. Tyrimas leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Kuo ankstyvesnės stadijos vėžys nustatomas, tuo efektyvesnis bus gydymas. Atrankinės patikros tyrimai neapsaugo nuo krūties vėžio išsivystymo, bet leidžia nustatyti krūties vėžį anksčiau, kai sėkmingo gydymo šansai yra didžiausi. Mamografija yra patvirtintas šiuolaikinis atrankinės patikros tyrimų metodas, galintis padėti išvengti mirties nuo krūties vėžio. Kada reikia dalyvauti atrankinės patikros tyrimuose dėl krūties vėžio? Rekomenduojama dalyvauti kiekvieną kartą, kai moteris gauna kvietimą atlikti tyrimą ir susipažįsta su jame nurodyta tyrimo nauda bei galima žala sveikatai.
 
Jei paskutinio atlikto tyrimo rezultatas buvo geras, kodėl reikės ir vėl tirtis?
Gali būti, kad paskutiniojo tyrimo metu moters krūtyje jau buvo navikas, bet per mažas, kad būtų aptiktas atiekant mamografiją, arba vėžys galėjo pradėti vystytis jau atlikus paskutinį tyrimą. Dėl to reikia reguliariai pagal programoje nurodytus laiko intervalus dalyvauti atrankinės patikros programoje dėl krūties vėžio. Kokia tikimybė, kad krūties vėžys nebus aptiktas atrankinės patikros tyrimų metu? Mamografija yra geriausias krūties atrankinės patikros tyrimų metodas, leidžiantis aptikti nedidelius piktybinius krūties navikus, kurių dar negalima apčiuopti, pajusti, bet nėra taip, kad aptinkami visai visi piktybiniai krūties navikai, todėl ir rekomenduojama dalyvauti atrankinės patikros tyrimų programoje reguliariai. Rizika, kad vėžys atrankinės patikros tyrimų metu liks nepastebėtas, gali būti susijusi su moteras amžiumi ir krūties audinio tankiu. Didesnė rizika jaunesnėms moterims, nes iki menopauzės krūties audinys tankesnis. Siekiant sumažinti riziką nenustatyti esamo krūties vėžio, Europos Sąjungoje organizuotų atrankinės patikros tyrimų dėl krūties vėžio programose numatyta, kad kiekvieną mamogramą įvertina du gydytojai radiologai.
 
Ar gali išsivystyti krūties vėžys, jei atlikus atrankinės patikros tyrimus rezultatai buvo geri?
Taip, gali. Gali pasireikšti vėžys, kuris paskutiniojo tyrimo metu dar nebuvo pastebėtas arba jau po tyrimo gali vystytis naujas vėžys. Mažiausiai 1 iš 3 tokių atvejų vėžys pasireiškia tam tikrais simptomais, kurie paskatina moteris nedelsiant kreiptis į gydytoją, nelaukiant kito kvietimo atlikti mamografiją pagal programą. Krūties vėžys, kuris nustatomas po paskutiniojo tyrimo, bet prieš kitą tyrimą pagal programą, vadinamas intervaliniu krūties vėžiu. Vadinasi, moterys, kad ir reguliariai dalyvaudamos krūtų tyrimuose pagal programą, pajutusios įtartinus pokyčius krūtyse, turi nelaukti, kol ateis kito krūtų tyrimo laikas pagal programą, bet turi tuoj pat konsultuotis su gydytoju.
 
Kas toliau, jei pagal programą atliktos mamografijos rezultatai nėra geri?
Moterys labai sunerimsta, kai sužino apie tokius mamografijos rezultatus. Tačiau dauguma pakitimų, aptinkamų mamogramose, nėra krūties vėžys. Moterims pasiūloma atlikti kitus tyrimus, dažniausiai papildomą mamografiją ir krūties tyrimą ultragarsu. Šie papildomi tyrimai parodo, kad dažniausiai įtarimus sukėlę pokyčiai yra normalūs krūties audiniai ar nepiktybiniai dariniai. Tačiau jei ir atlikti papildomi tyrimai rodo, kad vienoje ar kitoje krūtyje yra įtartinų pokyčių, tikėtina, kad iš pakitusios vietos reikės plona adata paimti nedidelį krūties audinio mėginį ištirti mikroskopu.Jei mikroskopinio tyrimo metu aptinkamas vėžys, moteris pasiunčiama į ligoninę gydytis chirurgiškai. Kai krūties vėžys aptinkamas atiekant atrankinės patikros tyrimus pagal programą, dažniausiai nėra šalinama visa krūtis, pakanka pašalinti patį vėžio židinį ir dalį sveikų krūties audinių aplink jį.
 
Ar atrankinės patikros tyrimai panaudojant mamografiją sukelia kokią nors žalą ar kitokią riziką sveikatai?
Ankstyvos stadijos krūties vėžio nustatymas ne visada sumažina moters riziką numirti nuo šios ligos. Nors panaudojant mamografiją galima nustatyti piktybinį naviką, kurio dar neįmanoma apčiuopti, mažos apimties navikas ne visada reiškia, kad moteris nemirs nuo krūties vėžio. Greitai augantys ar agresyvūs navikai gali būti jau išplitę į kitas organizmo sritis. Atrankinės patikros tyrimai tokius navikus turinčioms moterims gali nepadėti prailginti jų gyvenimo trukmės, bet jos turės gyventi ilgesnį laiką žinodamos, kad serga nepagydoma liga. Be to, atrankinės patikros mamografiniai tyrimai neprailgina gyvenimo moterims, kurios kenčia dėl kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Rentgeno spindulių poveikis yra vėžio rizikos veiksnys. Tačiau mamografijai atlikti panaudojamos labai mažos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės, todėl žalos rizika labai žema. Organizuotos mamografinės patikros nauda moterims labai viršija galimą žalą. Klaidingai teigiami mamografijos rezultatai atsiranda tada, kai radiologas, įvertindamas mamogramas, nustato pokyčius, nors iš tikrųjų jokio vėžio nėra. Visais atvejais, kai mamografiškai nustatomi įtartini pokyčiai, turi būti atliekami papildomi tyrimai įsitikinti, ar yra vėžys – diagnostinės mamogramos, tyrimas ultragarsu, krūties biopsija. Klaidingai teigiami mamografijos rezultatai bereikalingai sukelia moterų nerimą ar kitokį psichologinį diskomfortą. Papildomi tyrimai, kurių reikia patvirtinti ar atmesti vėžį, užima laiko ir sukelia diskomfortą. Europos kokybės standartuose numatytas minimalus rezultatų laukimo laikas ir taip sumažinamas moterų nerimas. Per 20 metų atrankinės patikros tyrimų laikotarpį maždaug 1 iš 5 moterų, reguliariai dalyvaujančių atrankinės patikros tyrimuose, gaus klaidingai teigiamą rezultatą, kuris gali būti patikslintas nenaudojant invazinių procedūrų. Per panašų laikotarpį maždaug 1 ir 10 moterų reikės invazinės procedūros (adatos biopsija), bet ne operacijos, ir maždaug 1 iš 100 moterų patirs operaciją, kad būtų patikslintas mamografijos rezultatas. Dar viena rizika yra ta, kad organizuotos mamografinės patikros metu gali būti nustatytas krūties vėžys, kurio nei pati moteris, nei jos gydytojas neaptiktų, jei moteris niekada ir nedalyvautų atrankinės patikros programose, t. y. jis nepasireikštų kliniškai. Anglų kalba tai vadinama overdiagnosis. Apskaičiuota, kad vidutiniškai 5–10 iš 100 vėžio atvejų, nustatytų atrankinės patikros tyrimų metu, nepasireikštų kliniškai. Deja, nėra galimybių atskirti, kurie vėžiai, nustatomi atrankinės patikros tyrimų metu, kliniškai nepasireikš. Mažesnė rizika jaunesnėms moterims, didesnė vyresnėms.
 

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. 

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. 

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Informacija atnaujinta: 2026-04-17