PARAMA

Kiaušidžių vėžys

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų

Kiaušidžių vėžio priežastys nėra visiškai aiškios. Negimdžiusių moterų rizika susirgti šia liga šiek tiek didesnė. Dažniausiai kiaušidžių vėžiu moterys suserga jau būdamos menopauzėje. Yra žinoma keletas veiksnių, didinančių šios ligos riziką:

  • ankstyva mėnesinių pradžia
  • vėlyva menopauzė
  • nuolatinis riebus ir kaloringas maistas
  • persirgtos kiaušidžių uždegiminės ligos
  • buvusios kiaušidžių cistos
  • moterų, gydytų medikamentais nuo nevaisingumo, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu šiek tiek didesnė
  • moterų, vartojančių pakaitinę hormonų terapiją (PHT), rizika susirgti kiaušidžių vėžiu šiek tiek didesnė

Genetiniai veiksniai

Nedidelės dalies visų susirgusių kiaušidžių vėžiu moterų ligos priežastimi gali būti paveldėtas pakitęs genas. Jei šeimoje buvo toliau minimų piktybinių ligų kombinacijų, galima įtarti, kad šeimoje yra paveldimas pakitęs genas:

  • Kiaušidžių vėžiu sirgo dvi artimos giminaitės – mama, sesuo arba dukterys
  • Viena artima giminaitė sirgo kiaušidžių vėžių, kita – krūties vėžiu, jos susirgo būdamos iki 50 metų amžiaus
  • Kiaušidžių vėžiu sirgo viena artima giminaitė, krūties vėžiu – dvi giminaitės, jos susirgo būdamos iki 50 metų amžiaus
  • Trys giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu, vienas iš jų susirgo būdamas iki 50 metų amžiaus ir viena giminaitė sirgo kiaušidžių vėžiu

Jei moters šeimoje buvo ar yra viena iš paminėtų situacijų, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu didesnė. Galima kreiptis į genetikus, kurie tiksliau nustato ligos riziką.

Prieš pradėdamas gydyti, gydytojas pacientą supažindina su gydymo galimybėmis ir jo tikslais. Pacientas paprašomas užpildyti ir pasirašyti sutikimo gydytis lapą. Joks gydymas negali būti pradėtas be paciento sutikimo. Prieš užpildant sutikimo gydytis lapą, sergančiajam suteikiama visa informacija apie:

  • siūlomą gydymo būdą bei jo apimtį
  • numatomo gydymo privalumus bei trūkumu
  • kitas gydymo galimybes
  • gydymo riziką bei šalutinius poveikius

Pateikiame patarimų, kurie gali praversti ruošiantis pokalbiui su gydytoju:

  • Pasiimkite su savimi šeimos narį ar draugą. Vėliau su juo galėsite aptarti pokalbį ir įsitikinti, kad viską teisingai supratote; Jūsų palydovas gali padėti prisiminti pamirštas detales arba už Jus paklausti gydytojo to, ko pats nesiryžtate;
  • Papasakokite gydytojui, kas labiausiai neduoda ramybės;
  • Dažnai pacientai, kurie gydomi nuo vėžio, turi apriboti savo fizinę veiklą, kartais trumpam, kartais ir ilgesniam laikui. Aptarkite tai su gydančiu gydytoju.
  • Nebijokite paprašyti pakartoti arba paaiškinti tai, ko nesupratote;
  • Jei pasirodys, kad neužtenka laiko visiems klausimams arba paaiš­kinimų tiek daug, jog sunku susigaudyti, pravartu po kelių dienų vėl ateiti.

Dažnai naudinga susidaryti klausimų sąrašą:

  • Koks man vėžys (kur jo židinys, ar liga išplitusi)?
  • Ar reikės kitų tyrimų (kokių, kodėl jie reikalingi, ko gydyto­jas iš jų tikisi)?
  • Koks gydymas gali būti skirtas, kokie šio gydymo metodo privalumai ir trūkumai?
  • Kokia yra gydymo rizika?
  • Kiek užtruks gydymas, kaip aš jausiuos gydymo metu ir po jo?
  • Kaip turėsiu elgtis gydymo metu?
  • Ar pasibaigus gydymui reikės ko nors saugotis ar ypatingai prisižiūrėti?
  • Ko galiu tikėtis iš gydymo, kokia yra galimybė pasveikti?
  • Kokios papildomos gydymo išlaidos, kurių nekompensuos ligonių kasos?
  • Kas man bus, jei nesigydysiu?
  • Ar galėsiu grįžti į darbą?

Kartais sunku konkrečiais klausimais išreikšti baimę, susirūpinimą, nerimą ir viltį. Labai naudinga savo jausmus bei gydytojo paaiškinimus, gydymo procedūras ir tyrimus aprašyti dienoraštyje. Tai padės neprarasti savitvardos.
Kai kurie žmonės pasijunta tvirčiau, jei išklauso kito mediko nuomonę apie gydymą. Dažniausiai gydytojai maloniai sutinka, kad kreiptumėtės į kitą specialistą dėl antros nuomonės.

Kiaušidės – du maži ovalios formos moters vidiniai lyties organai, esantys apatinėje pilvo dalyje (mažąjame dubenyje), išsidėstę simetriškai, vienas dešinėje, kitas kairėje gimdos pusėje.

Kiaušidėse bręsta moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušinėliai, gaminami moteriški hormonai – estrogenai ir progesteronas bei nedaug vyriškų hormonų androgenų.

Veikiant hormonams, kiekvieną mėnesį, vienoje iš kiaušidžių subręsta kiaušinėlis, kuris kiaušintakiu keliauja į gimdą. Jei kiaušinėlis nėra apvaisinamas, jis kartu su gimdos gleivine pašalinamas. Visas procesas vadinamas menstruaciniu ciklu. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, moteris tampa nėščia.Prasidėjus menopauzei kiaušidžių veikla silpnėja ir visai išnyksta, menstruacinis ciklas nebevyksta.

Mažajame dubenyje šalia kiaušidžių yra daug kitų organų:

  • 2 šlapimtakiai, kuriais šlapimas iš inkstų teka į šlapimo pūslę
  • šlapimo pūslė
  • tiesioji žarna
  • taukinė – daug riebalinio audinio turinti plėvė lyg prijuostė dengianti pilvo organus mažojo dubens limfmazgių grupės.

Neepiteliniai kiaušidžių navikai yra reti. Jie vystosi iš tų kiaušidžių ląstelių, iš kurių vystosi kiaušialąstės (kiaušinėliai). Šių navikų eiga ir gydymas skiriasi nuo kiaušidžių vėžio.

Neepitelinės kilmės kiaušidžių navikai gali būti nepiktybiniai ir piktybiniai, dažniausiai aptinkami tik vienoje kiaušidėje. Jie sėkmingai gydomi net jei nustatomi ir išplitę. Dažniau serga jaunos moterys ir mergaitės. 

Simptomai
Gali būti pilvo skausmai, padidėjusi pilvo apimtis, padažnėjęs šlapinimasis, kartais atsiranda nereguliarūs kraujavimai iš lytinių takų. Šie simptomai būdingi ir kitoms moters lyties organų ligoms, nebūtinai piktybiniams kiaušidžių navikams. Jei pastebimi minėti simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Diagnozės nustatymas
Pirmiausiai gydytojas išklauso pacientės nusiskundimus, atlieka ginekologinę apžiūrą bei per pilvo sieną čiuopia vidinius lyties organus, siekdamas nustatyti, ar jie padidėję, pakitę. 
Kraujo tyrimai.Kai kurie neepiteliniai kiaušidžių navikai gamina tam tikras medžiagas, vadinamas vėžio žymenimis. Yra 2 pagrindiniai žymenys, kurių lygis kraujyje nustatomas įtariant šiuos kiaušidžių piktybinius navikus. Tai AFT (alfa fetoproteinas) ir βHCG (beta chorioninis gonadotropinas). Didesnis negu normalus jų lygis kraujyje sustiprina kiaušidžių neepitelinio naviko įtarimą. 
Gali būti atliekami tyrimai panašiai kaip ir kiaušidžių vėžio atveju: tyrimas ultragarsu, kompiuterinė rentgeno tomografija, laparoskopija. 

Gydymas 
Dažniausiai šio tipo piktybiniai kiaušidžių navikai gydomi sėkmingai. Taikoma chirurginė operacija ir chemoterapija. 
Chirurginis gydymas
Atliekama pakitusios kiaušidės ir kiaušintakio pašalinimo operacija. Moteris po tokios operacijos lieka vaisinga ir gali turėti vaikų. Tačiau kartais dėl ligos išplitimo tenka pašalinti abi kiaušides ir gimdą. 
Chemoterapija
Kartais, jei liga aptikta ankstyvos stadijos, chemoterapijos po operacijos gali ir nereikėti. Jei chemoterapija būtina, skiriami 6 ar daugiau jos kursų. Tarp kursų daromos 2-3 savaičių pertraukos. 

Sveikatos stebėjimas
Po gydymo pacientės reguliariai stebimos keletą metų – atliekami minėtų vėžio žymenų tyrimai, tyrimai ultragarsu, rentgeniniai krūtinės ląstos tyrimai.

Vėžio išplitimui organizme apibūdinti onkologijoje vartojama sąvoka “vėžio stadijos“. Paprastai skiriamos 4 vėžio stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai – pirma arba antra stadija, išplitę į gretimas struktūras – trečia, išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai – ketvirta stadija. Gydytojas turi žinoti vėžio stadiją – nuo to priklauso, kaip pacientė bus gydoma. 

Kiaušidžių vėžio stadijos

I stadija – navikas tik pačiose kiaušidėse:
  I a – navikas tik vienoje kiaušidėje
  I b – navikas abiejose kiaušidėse
  I c – navikas yra vienoje ar abiejose kiaušidėse ir pažeidžia kiaušidės kapsulę arba pilvo ertmės skystyje aptinkama piktybinių ląstelių
II stadija – navikas apima abi kiaušides ir mažojo dubens organus: 
  II a – navikas iš kiaušidžių išplitęs į kitus vidinius moters lyties organus, tokius kaip gimda, kiaušintakiai, makštis; ascito skystyje ar nuoplovose nuo pilvaplėvės piktybinių ląstelių nėra
  II b – navikas iš kiaušidžių išplitęs į kitus mažojo dubens organus, tokius kaip tiesioji žarna, šlapimo pūslė; ascito skystyje ar nuoplovose nuo pilvaplėvės piktybinių ląstelių nėra
  II c – navikas iš kiaušidžių išplitęs į mažojo dubens organus, pilvo ertmės skystyje aptinkama piktybinių ląstelių
III stadija – kiaušidžių vėžys išplitęs už mažojo dubens ribų: yra metastazių pilvaplėvėje arba sritiniuose limfmazgiuose, arba viršutinėse žarnyno dalyse: 
  IIIa – metastazės pilvaplėvėje ar sritiniuose limfmazgiuose labai mažos, nustatomos tik mikroskopu;
  III b – metastazės matomos akimi, iki 2 cm dydžio
  III c – metastazės didesnės nei 2 cm
IV stadija – kiaušidžių vėžys išplitęs į tolimus organus: kepenis, plaučius, tolimus limfmazgius, pvz., viršraktikaulinius.

Kiaušidžių vėžio diferenciacijos laipsnis

Apie kiaušidžių vėžio agresyvumą galimą spręsti iš vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnio. Vėžio diferenciacijos laipsnį nustato patologas, kai mikroskopu tiria naviko ląsteles Piktybinių ląstelių diferenciacijos laipsnis parodo, kiek jos pakitusios, palyginti su ląstelėmis, iš kurių išsivystė. Kuo vėžio ląstelė labiau artima sveikajai, t. y. labiau diferencijuota, tuo ji mažiau piktybiška, lėčiau auga navikas, ligos eiga švelnesnė. Kuo vėžio ląstelė labiau pakitusi, nutolusi nuo sveikos ląstelės, t. y. mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė. Aukšto laipsnio, t. y. gerai diferencijuotos vėžio ląstelės žymimos simboliu G1, vidutinio G2, žemo – G3–4.

Daugelis moterų, sergančių kiaušidžių vėžiu, ligos pradžioje ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, juos pajunta vėliau. Dažniausi simptomai:

  • apetito praradimas, pykinimas, skrandžio pilnumo jausmas
  • kūno svorio mažėjimas
  • pilvo apimties padidėjimas – jis gali būti dėl skysčio, vadinamo ascitu susikaupimo pilvo ertmėje
  • skausmas visame pilvo plote ir pilvo apačioje
  • tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai – vargina ilgą laiką besitęsiantis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, padažnėjęs šlapinimasis
  • strėnų skausmas
  • skausmingas lytinis aktas
  • kraujavimas iš lytinių organų ( retas simptomas)

Jeigu moteris pastebi vieną ar kelis iš šių simptomų – dera kreiptis į gydytoją. Reikia žinoti, jog šie simptomai būdingi ir kitoms ginekologinėms ligoms. Dauguma moterų, turinčių šiuos simptomus, visai neserga vėžiu.

Paprastai pirmiausia moteris kreipiasi į savo šeimos gydytoją ar ginekologą. Čia moteris pasisako savo nusiskundimus, jai atliekama ginekologinis vaginalinis (per makštį) tyrimas. Tyrimo metu apžiūrimi išoriniai lyties organai, makštis, gimdos kaklelis, per pilvo sieną ranka apčiuopiama gimda, kiaušidės, ieškoma, ar šiuose organuose nėra navikinių darinių.

Jei aptinkami pakitimai, įtariama kiaušidžių onkologinė liga, reikia atlikti kai kuriuos tyrimus, siekiant patvirtinti ar atmesti įtariamą diagnozę. Kokius tyrimus reikia būtinai atlikti, nurodo gydytojas.

Atliekami ir bendrieji kraujo, šlapimo tyrimai bei krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant nustatyti bendrą sveikatos būklę.

Įtarus kiaušidžių vėžį, atliekamas taip vadinamojo kiaušidžių vėžio žymens CA 125 lygio kraujyje tyrimas. Ca125 yra baltyminė medžiaga, kurios yra kiekvienos sveikos moters kraujyje. Kiaušidžių vėžio atveju šio vėžio žymens lygis kraujyje padidėja, viršija normą, nes jį gamina kiaušidžių vėžio ląstelės. Tačiau šio baltymo kraujyje būna daugiau ir nepiktybinių kiaušidžių ligų atvejais. Todėl, nustačius, kad šio žymens reikšmė didesnė nei nustatyta norma, įtarimas dėl vėžio sustiprėja, bet 100% tvirtinti, kad moteris tikrai serga kiaušidžių vėžiu dar negalima – reikia atlikti kitus tyrimus.

Patikimiausiai ligos diagnozė įrodoma, kai kiaušidžių naviko audinys ištiriamas mikroskopu. Audinio gabalėlio paėmimas tyrimui vadinamas biopsija. Kiaušidžių biopsiją galima atlikti instrumentinio tyrimo – laparoskopijos metu ar chirurginiu būdu atvėrus pilvo sieną – atlikus laparotomiją.

Jei pacientės, kuriai įtariamas kiaušidžių vėžys, pilvo ertmėje yra skysčio (ascitas), atliekama pilvo sienos punkcija (pradūrimas), skystis išleidžiamas ir ištiriamas mikroskopu – kiaušidžių vėžio atveju aptinkama vėžio ląstelių. 

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija).
Šio tyrimo metu panaudojant garso bangas ir kompiuterinę techniką gaunami pilvo ir dubens organų vaizdai, kurie matomi monitoriaus ekrane. Dubens organų tyrimas ultragarsu atliekamas, kai šlapimo pūslė yra pilna – tuomet geriau matomi dubens organai bei pakitimai juose. Todėl prieš atliekant dubens organų echoskopiją reikia išgerti vandens ar kito gėrimo, kad šlapimo pūslėje susikauptų kuo daugiau šlapimo. Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, pilvas ištepamas specialiu geliu. Garso bangų daviklis, nedidelis prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas pilvo paviršiumi. Dubens organų vaizdai matomi ekrane, galima juos analizuoti. Kartais, siekiant gauti papildomų dubens organų vaizdų, ultragarsinis jų tyrimas atliekamas specialų garso bangų daviklį įstūmus į makštį. Tai vadinama vaginaline echoskopija. Šiuo atveju nebūtina, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Ultragarsiniu tyrimu galima įvertinti kiaušidžių dydį, struktūrą, padėtį, aptikti naviką jose, nustatyti jų ryšį su aplinkiniais organais, įvertinti, ar yra skysčio pilvo ertmėje.

Kompiuterinė tomografija (KT)
Tai ištobulintas, šiuolaikinis rentgeninis tyrimas, atliekamas sudėtingais aparatais – kompiuteriniais rentgeno tomografais. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai “supjaustyta”. Tik šiuo atveju “pjūvius” atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame “pjūvyje” esantys organai, jų pakitimai. Apžiūrėjęs ir įvertinęs visus vaizdus, gydytojas nustato, ar vėžinis procesas jau peržengė organo ribas, ar yra vėžio metastazių limfmazgiuose. Jei moteris tiriama dėl kiaušidžių vėžio, jai atliekama dubens srities organų KT. Apie 4 val. prieš tyrimą negalima valgyti ir gerti. Likus kelioms valandoms iki tyrimo ir prieš pat procedūrą reikia išgerti specialaus skysčio – kontrastinės medžiagos. Prieš pat tyrimo procedūrą tos pat kontrastinės medžiagos suleidžiama ir į tiesiąją žarną, o ja suvilgytas tamponas įstumiamas į makštį. Tuomet atliekama serija pilvo ir dubens srities rentgeno nuotraukų. Kontrastine medžiaga užpildžius virškinamąjį traktą ir makštį, nuotraukose šie organai matomi dar ryškiau, galima geriau įvertinti gautus vaizdus. Tyrimas visiškai neskausmingas, tačiau reikia ramiai pagulėti ant nugaros apie 30–40 min. Procedūra dažniausiai atliekama ambulatorinėmis sąlygomis. 

Pilvaplėvės skysčio aspiracija
Jei nustatoma, kad pilvo ertmėje yra susikaupusio skysčio – ascito – šio skysčio mėginys paimamas ištirti, ar jame yra vėžinių ląstelių.

Kad neskaudėtų, gydytojas į pilvo sieną suleidžia vietinių anestetikų. Po kelių minučių, kai audiniai nebejautrūs, pilvo siena plona adata praduriama ir iš pilvaplėvės ertmės švirkštu ištraukiama truputis skysčio, kuris ištiriamas mikroskopu. 

Laparoskopija
Tai nedidelės apimties operacija, atliekama bendrinės nejautros ir stacionaro sąlygomis. Gulėti ligoninėje reikias keletą dienų Operacijos metu chirurgas per nedidelį pjūvį pilvo sienoje į pilvo ertmę įstumia instrumentą laparoskopą, turintį optinę sistemą ir šviesos šaltinį. Šiuo instrumentu galima apžiūrėti kiaušides ir kitus pilvo organus, esant reikalui, paimti audinių gabalėlį, kad jį būtų galima ištirti mikroskopu – t. y. atlikti kiaušidžių biopsiją. Tyrimo metu į pilvo ertmę įpučiama oro, todėl keletą dienų jaučiamas nestiprus pilvo skausmas, kuris palengvėja vaikštant ar išgėrus gurkšnį pipirmėčių arbatos. 

Laparatomija
Kiaušidžių vėžio diagnozę ne visada pavyksta nustatyti atlikus aukščiau minėtus tyrimus. Kartais tenka chirurginiu būdu atverti pilvo sieną, t. y. atlikti laparotomiją ir paimti audinių mikroskopiniam ištyrimui. Jei įmanoma, atvėrus pilvo sieną ir aptikus kiaušidžių piktybinį procesą, atliekama kuo radikalesnė operacija – siekiama pašalinti supiktybėjusius audinius bei naviko metastazes.

Kiaušidžių vėžiui gydyti gali būti taikoma operacija, chemoterapija, kartais ir radioterapija. 

Gydymo planavimas
Koks gydymas kiekvienu atveju bus tinkamiausiais, priklauso nuo daugelio veiksnių: pacientės amžiaus, bendrosios sveikatos būklės, gretutinių ligų, kiaušidžių vėžio išplitimo, morfologinės formos, naviko diferenciacijos laipsnio.
Gydymą planuoja ne vienas gydytojas, bet gydytojų specialistų komanda – gydytojas ginekologas, onkologas chemoterapeutas, onkologas radioterapeutas ir kt. 

Sutikimas gydytis
Joks gydymas negali būti pradėtas be pacientės sutikimo. Prieš pradedant gydymą pacientė supažindinama su gydymo galimybėmis ir jo tikslais. Pacientė paprašoma užpildyti ir pasirašyti sutikimo gydytis lapą. Prieš užpildant sutikimo gydytis lapą, sergančiajai suteikiama visa informacija apie:

  • siūlomą gydymo būdą bei jo apimtį
  • numatomo gydymo privalumus bei trūkumus
  • kitas gydymo galimybes
  • gydymo riziką bei šalutinius poveikius 

Jei vis dėlto kažkas lieka neaišku, ypač turint galvoje, kad dažnai vėžio gydymas yra kombinuotas, reikia tiesiai apie tai pasakyti savo gydytojui ir paprašyti jį kai ką pakartoti. Patartina, kad kalbantis su gydytoju, kartu dalyvautų artimas pacientei žmogus ar draugas, kuris padėtų išsiaiškinti ir suprasti viską, kas kelia nerimą ar yra neaišku. Galima iš anksto prieš pokalbį su gydytoju susirašyti savo klausimus ant lapo, kad pokalbio metu nieko nebūtų pamiršta paklausti.

Jei pacientė nusprendžia nesigydyti, jai paaiškinama, kas gali nutikti ateityje, priėmus tokį sprendimą.

Chirurginis gydymas yra dažniausiai naudojamas būdas kiaušidžių vėžiui gydyti, kartais ir diagnozei patvirtinti. 

Ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžio chirurginis gydymas

Kai nustatomas ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys, gali pakakti atlikti vien chirurginę operaciją: pašalinamos kiaušidės, kiaušintakiai, gimda. Ši operacija vadinama pilna histerektomija. Pašalinti organai po operacijos siunčiami mikroskopiškai ištirti. Šios operacijos metu gali būti pašalinama ir taukinė, paimami audinių mėginiai iš sritinių limfmazgių, kitų pilvaplėvės sričių, aplinkinių audinių, kurie mikroskopiškai ištiriami siekiant įsitikinti, ar vėžys neišplitęs plačiau. Ištyrus operacinę medžiagą galutinai nustatoma kiaušidžių vėžio forma bei proceso išplitimas į aplinkines sritis.

Kartais kai numanoma, jog gali būti nelengva atlikti pilną histerektomiją, prieš operaciją skiriami keli chemoterapijos kursai – tuomet sumažėja vėžio pažeistų kiaušidžių apimtis, operacija atlikti tampa lengviau. Tokia priešoperacinė chemoterapija vadinama neoadjuvantine.

Dažnai chemoterapija skiriama ir po operacijos – kai nepavyksta pašalinti visų vėžio pažeistų audinių. 

Vietiškai išplitusio kiaušidžių vėžio chirurginis gydymas

Kai kiaušidžių vėžys išplitęs, t. y. didelės apimties, operacijos metu siekiama pašalinti kuo daugiau naviko pažeistų audinių. Tai padarius, chemoterapija po operacijos veikia daug efektyviau. 

Po operacijos

Po operacijos pacientė skatinama kuo anksčiau pradėti aktyviai judėti. Kol dar per sunku keltis, labai svarbu lovoje reguliariai mankštinti kojų raumenis, atlikti gilaus kvėpavimo pratimus – jų pamoko ir padeda atlikti kineziterapeutas ar specialiai parengta slaugytoja. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio pooperacinių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, venų trombozės, skatina gijimą.

Keletą dienų po operacijos, kol pacientė negali valgyti ir gerti, jai skiriamos intraveninės skysčių infuzijos – taip palaikomas organizmo skysčių balansas.

Kas dieną ar kas dvi atliekami pilvo žaizdos perrišimai. Kad sekretas, pirmosiomis dienomis ar savaitę po operacijos nuolat susidarantis operacijos vietoje, nesikauptų pilvo ertmėje, baigdamas operaciją, chirurgas pilvo žaizdoje palieka keletą drenavimo vamzdelių. Jais skysčiai iš pilvo ertmės išteka į išorę ir susikaupia plastikiniame maišelyje. Gydytojas, stebėdamas besirenkančio į maišelį skysčio kiekį bei spalvą, gali vertinti, kaip vyksta gijimas. Kai sekretas nustoja rinktis, vamzdeliai ištraukiami.

Po operacijos būna sunku šlapintis, todėl per šlapimkanalį į šlapimo pūslę įstumiamas plonas lankstus vamzdelis, vadinamas kateteriu, kurio išorinis galas sujungiamas su šlapimo surinktuvu – šlapimas laisvai išteka iš šlapimo pūslės į surinktuvą. Taip stebima, ar po operacijos inkstai pakankamai išskiria šlapimo, ar jame nėra kraujo ir kt. Paprastai, jei viskas gerai, kateteris pašalinamas po dviejų trijų dienų.

Po operacijos pacientė jaučia skausmą pilvo žaizdoje, pilvo gilumoje. Skausmai malšinami nuskausminamaisiais vaistais. Jei vis dėlto ir gaunant šiuos vaistus skausmai visiškai nepraeina, būtina pranešti apie tai gydytojui ar slaugytojai – nuskausminamieji vaistai bus pakeisti kitais ar pakeista jų dozė. Tinkamai nuskausminta pacientė skausmo visai nejaučia.

Paprastai praėjus 8-10 parų po operacijos, kai operacinė pilvo žaizda sugyja ir iš žaizdos pašalinami siūlai, pacientė jau gali vykti į namus.

Gydytojas parašo išrašą iš pacientės ligos istorijos ir pasiunčia jį pacientės šeimos gydytojui. Išraše nurodoma, pacientės ligos diagnozė, kaip gydyta, koks gydymas rekomenduojamas toliau. Gydytojas, išleisdamas pacientę perspėja, kad pirmuosius tris mėnesius po operacijos negalima per daug intensyviai sportuoti, kelti sunkesnių daiktų, per anksti sėsti už mašinos vairo.

Operuotoms moterims rūpi, kaip operacija atsilieps jų seksualiniam gyvenimui. Kai operacijos sritis sugyja, mažiausiai apie 6 savaites rekomenduojama nepradėti seksualinio gyvenimo. Daugelis operuotų moterų nesiskundžia seksualinio gyvenimo sutrikimais, tačiau daliai operuotųjų po operacijos sutrumpėja vagina, dėl ko intymūs santykiai gali būti skausmingi. Kartais moterys baiminasi, kad piktybinė liga gali būti perduota partneriui. Tačiau ši baimė neturi pagrindo.

Jaunoms, menstruojančioms pacientėms po kiaušidžių vėžio operacijos išsivysto ankstyva menopauzė, nes, pašalinus kiaušides ir gimdą, nebegaminami moteriški lytiniai hormonai estrogenai. Dėl to sumažėja lytinis potraukis, intymių santykių metu gali būti jaučiamas diskomfortas. Tokias moteris vargina karščio priplūdimo bangos, prakaitavimas, makšties sausumas. Moterys turi pasikonsultuoti su ginekologu, kaip palengvinti šiuos simptomus. Po histerektomijos moteris nebegali turėti vaikų.

Chirurginis gydymas yra dažniausiai naudojamas būdas kiaušidžių vėžiui gydyti, kartais ir diagnozei patvirtinti. 

Ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžio chirurginis gydymas

Kai nustatomas ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys, gali pakakti atlikti vien chirurginę operaciją: pašalinamos kiaušidės, kiaušintakiai, gimda. Ši operacija vadinama pilna histerektomija. Pašalinti organai po operacijos siunčiami mikroskopiškai ištirti. Šios operacijos metu gali būti pašalinama ir taukinė, paimami audinių mėginiai iš sritinių limfmazgių, kitų pilvaplėvės sričių, aplinkinių audinių, kurie mikroskopiškai ištiriami siekiant įsitikinti, ar vėžys neišplitęs plačiau. Ištyrus operacinę medžiagą galutinai nustatoma kiaušidžių vėžio forma bei proceso išplitimas į aplinkines sritis.

Kartais kai numanoma, jog gali būti nelengva atlikti pilną histerektomiją, prieš operaciją skiriami keli chemoterapijos kursai – tuomet sumažėja vėžio pažeistų kiaušidžių apimtis, operacija atlikti tampa lengviau. Tokia priešoperacinė chemoterapija vadinama neoadjuvantine.

Dažnai chemoterapija skiriama ir po operacijos – kai nepavyksta pašalinti visų vėžio pažeistų audinių. 

Vietiškai išplitusio kiaušidžių vėžio chirurginis gydymas

Kai kiaušidžių vėžys išplitęs, t. y. didelės apimties, operacijos metu siekiama pašalinti kuo daugiau naviko pažeistų audinių. Tai padarius, chemoterapija po operacijos veikia daug efektyviau. 

Po operacijos

Po operacijos pacientė skatinama kuo anksčiau pradėti aktyviai judėti. Kol dar per sunku keltis, labai svarbu lovoje reguliariai mankštinti kojų raumenis, atlikti gilaus kvėpavimo pratimus – jų pamoko ir padeda atlikti kineziterapeutas ar specialiai parengta slaugytoja. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio pooperacinių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, venų trombozės, skatina gijimą.

Keletą dienų po operacijos, kol pacientė negali valgyti ir gerti, jai skiriamos intraveninės skysčių infuzijos – taip palaikomas organizmo skysčių balansas.

Kas dieną ar kas dvi atliekami pilvo žaizdos perrišimai. Kad sekretas, pirmosiomis dienomis ar savaitę po operacijos nuolat susidarantis operacijos vietoje, nesikauptų pilvo ertmėje, baigdamas operaciją, chirurgas pilvo žaizdoje palieka keletą drenavimo vamzdelių. Jais skysčiai iš pilvo ertmės išteka į išorę ir susikaupia plastikiniame maišelyje. Gydytojas, stebėdamas besirenkančio į maišelį skysčio kiekį bei spalvą, gali vertinti, kaip vyksta gijimas. Kai sekretas nustoja rinktis, vamzdeliai ištraukiami.

Po operacijos būna sunku šlapintis, todėl per šlapimkanalį į šlapimo pūslę įstumiamas plonas lankstus vamzdelis, vadinamas kateteriu, kurio išorinis galas sujungiamas su šlapimo surinktuvu – šlapimas laisvai išteka iš šlapimo pūslės į surinktuvą. Taip stebima, ar po operacijos inkstai pakankamai išskiria šlapimo, ar jame nėra kraujo ir kt. Paprastai, jei viskas gerai, kateteris pašalinamas po dviejų trijų dienų.

Po operacijos pacientė jaučia skausmą pilvo žaizdoje, pilvo gilumoje. Skausmai malšinami nuskausminamaisiais vaistais. Jei vis dėlto ir gaunant šiuos vaistus skausmai visiškai nepraeina, būtina pranešti apie tai gydytojui ar slaugytojai – nuskausminamieji vaistai bus pakeisti kitais ar pakeista jų dozė. Tinkamai nuskausminta pacientė skausmo visai nejaučia.

Paprastai praėjus 8-10 parų po operacijos, kai operacinė pilvo žaizda sugyja ir iš žaizdos pašalinami siūlai, pacientė jau gali vykti į namus.

Gydytojas parašo išrašą iš pacientės ligos istorijos ir pasiunčia jį pacientės šeimos gydytojui. Išraše nurodoma, pacientės ligos diagnozė, kaip gydyta, koks gydymas rekomenduojamas toliau. Gydytojas, išleisdamas pacientę perspėja, kad pirmuosius tris mėnesius po operacijos negalima per daug intensyviai sportuoti, kelti sunkesnių daiktų, per anksti sėsti už mašinos vairo.

Operuotoms moterims rūpi, kaip operacija atsilieps jų seksualiniam gyvenimui. Kai operacijos sritis sugyja, mažiausiai apie 6 savaites rekomenduojama nepradėti seksualinio gyvenimo. Daugelis operuotų moterų nesiskundžia seksualinio gyvenimo sutrikimais, tačiau daliai operuotųjų po operacijos sutrumpėja vagina, dėl ko intymūs santykiai gali būti skausmingi. Kartais moterys baiminasi, kad piktybinė liga gali būti perduota partneriui. Tačiau ši baimė neturi pagrindo.

Jaunoms, menstruojančioms pacientėms po kiaušidžių vėžio operacijos išsivysto ankstyva menopauzė, nes, pašalinus kiaušides ir gimdą, nebegaminami moteriški lytiniai hormonai estrogenai. Dėl to sumažėja lytinis potraukis, intymių santykių metu gali būti jaučiamas diskomfortas. Tokias moteris vargina karščio priplūdimo bangos, prakaitavimas, makšties sausumas. Moterys turi pasikonsultuoti su ginekologu, kaip palengvinti šiuos simptomus. Po histerektomijos moteris nebegali turėti vaikų.

Radioterapija – tai vienas iš onkologinių ligų gydymo būdų, kai piktybiniai navikai veikiami aukštos energijos jonizuojančiaisiais spinduliais. Veikiant jonizuojantiesiems spinduliams, navikas nustoja augti, sunyksta. Šis metodas nėra plačiai naudojamas kiaušidžių vėžiui gydyti. Jis naudojamas, kai liga progresuoja siekiant sumažinti varginančius simptomus, tokius kaip skausmas.

Užbaigus visą kiaušidžių vėžio gydymą, pirmus dvejus metus rekomenduojama tikrintis kas 2–4 mėnesius, kitus tris metus 2 kartus per metus, po penkerių metų – kartą per metus.
Jei tarpuose tarp tikrinimų atsirastų kokių nors ligos simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti.
Kontrolinių tikrinimų metu atliekama ginekologinė apžiūra ir apčiuopa, pilvo ir mažojo dubens organų tyrimas ultragarsu, plaučių rentgeninis tyrimas, vėžio žymens Ca 125 lygio kraujyje tyrimas.

Informacija atnaujinta: 2026-03-31