Rūkymas
Pasaulyje pirmaujanti ligų ir mirčių, kurių būtų galima išvengti, priežastis yra tabako vartojimas.
Ką daryti siekiant mesti rūkyti?
Yra daug priemonių, kurias rūkaliai gali panaudoti, siekdami sėkmingai mesti rūkyti. Geriausia patirtis rodo, kad tie, kurie pasiryžimą mesti rūkyti paremia specialių vaistinių preparatų vartojimu ir tam tikra elgsena, keturis kartus sėkmingiau meta rūkyti nei tie, kurie sprendimo neberūkyti neparemia jokiomis priemonėmis. Medikamentinei paramai mesti rūkyti dažniausiai panaudojamos efektyvios priemonės, kaip pakaitinė nikotino terapija (PNT), bupropionas, vareniklinas ir citizinas.
Pakaitinė nikotino terapija (PNT) – nikotino produktų, skirtų tiekti nikotiną organizmui nerūkant tabako, panaudojimas. Yra kelios šių produktų formos, kaip 16, 24 valandų veikimo transderminiai nikotino pleistrai, 2 ar 4 mg nikotino kramtomoji guma, 1, 1,5, 2 ar 4 mg nikotino pastilės, 2 mg tabletės dėti po liežuviu, purškalas į nosį ar burną. Galimybės jų įsigyti Europos šalyse įvairios, paprastai jos parduodamos be recepto, bet kai kur gali būti prieinamos tik turint receptą.
Bupropionas yra antidepresantas, jo veiksmingumas padedant mesti rūkyti buvo pastebėtas atsitiktinai. Vartojamas po 300 mg per dieną 7–8 savaites, pradedamas vartoti 1 savaitę prieš numatytą mesti rūkyti dieną. Bupropionas yra receptinis vaistas daugelyje Europos šalių. Forma, gaminama rūkymo priklausomybei gydyti, vadinama firminiu pavadinimu „Zyban“. Vareniklinas, firminis pavadinimas „Champix“. Gydymo kursas pradedamas savaitę prieš dieną, kurią bus mesta rūkyti. Tą savaitę vartojama po 1 mg per dieną. Nuo metimo rūkyti dienos vartojama po 2 mg per dieną 11 savaičių. Tai receptinis vaistas beveik visose Europos šalyse.
Citizinas – pradedamas vartoti savaitę prieš metant rūkyti, visas gydymo kursas trunka 4 savaites, laipsniškai pagal schemą mažinama vaistų dozė. Firminis pavadinimas „Tabex“. Šiuo metu šis vaistas licencijuotas tik keliose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kuriose jis gali būti bereceptinis arba prieinamas su receptu. Vakarų Europoje, kai vaistas bus licencijuotas, bus naudojamas ateityje.
Parama metant rūkyti apima, pavyzdžiui, ir praktinę paramą, kaip susidoroti su stresu, įveikti potraukį žalingiems įpročiams, kaip naudotis pakaitine nikotino terapija, kaip susidoroti su troškimu rūkyti ir metimo rūkyti simptomais. Ši pagalba gali būti teikiama žodžiu arba telefonu, per mobiliojo telefono tekstinę sistemą, internetu. Ją gali teikti vaistininkai, šeimos gydytojai ar kiti sveikatos specialistai. Dar vienas žingsnis, padedantis visiškai nerūkyti ir ištverti rūkymo abstinenciją, yra pasiekti, kad namuose visiškai niekas neberūkytų.
Namų, kuriuose nerūkoma, privalumai:
• Namų, kuriuose nerūkoma ir nėra tabako dūmų, nerūkantys suaugusieji ir vaikai nėra veikiami pasyvaus rūkymo. Tai ypač svarbu labiau pažeidžiamos sveikatos asmenims, pavyzdžiui, sergantiems bronchine astma vaikams ir suaugusiems ar sergantiems lėtinėmis širdies bei plaučių ligomis suaugusiems.
• Paaugliai, kurių tėvai nerūkė, pradėję gyventi namuose, kur leidžiama rūkyti, labiau tikėtina, kad pradės rūkyti, nei tie paaugliai, kurie ir toliau gyvena namuose, kuriuose nerūkoma.
• Rūkaliai, gyvendami namuose, kuriuose nerūkoma, per dieną surūko mažiau cigarečių.
• Namai, kuriuose nerūkoma, silpnesnės valios žmonėms padeda ilgiau išlikti abstinentams.
• Namai, kuriuose nerūkoma, siunčia aiškia žinią kitiems, kad rūkymas yra nepriimtinas.
Dar viena galimybė sumažinti pasyviojo rūkymo poveikį yra pasiekti, kad nebūtų rūkoma automobiliuose, kai juose yra vaikų ar nerūkančių suaugusiųjų. Tabako dūmai efektyviai nepašalinami, jei rūkant automobilyje atidaromi langai. 2014 m. Anglija patvirtino įstatymą, draudžiantį rūkyti privačiuose automobiliuose, kai kartu keliauja vaikai. Panašų įstatymą rengia Airija, tikimasi, kad ir kitos šalys pasuks šiuo keliu.
Taip, visų formų vartojamas tabakas gali būti vėžio priežastis. Didžiausia rizika pasižymi vartojamas degantis tabakas (tabako rūkymas), nes daugiausia vėžį sukeliančių medžiagų pasigamina tabako degimo metu. Kokių vėžį sukeliančių medžiagų aptinkama tabake?
Tabakas ir tabako dūmai turi daug medžiagų, sukeliančių vėžį žmogui ir laboratoriniams gyvūnams. Kitaip jos vadinamos kancerogenais. Svarbiausios iš jų pateiktos žemiau. Kai kurios iš jų augant tabako augalui jo lapuose susidaro natūraliai, kai kurios, tokios kaip benzenas, formaldehidas, specifiniai tabako nitrozaminai ir kitos, susidaro degant tabakui ar jį apdirbant. Įvairiose šalyse kancerogenų asortimentas ir kiekis tabako produktuose gali būti skirtingas. Kai kurių rūšių bedūmis tabakas gali būti pagaminamas taip, kad jame būtų mažesnė koncentracija nitrozaminų – vienų svarbiausių tabako kancerogenų.
Formaldehidas – ši medžiaga naudojama palaikams balzamuoti ir konservuoti, taikoma kaip dezinfecijos priemonė bei kitų chemikalų gamyboje. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tokie kaip benzpirenas – pasigamina ne iki galo sudegant medžiagoms, aptinkami tabako dūmuose ir automobilių išmetamosiose dujose. Arsenas – ši cheminė medžiaga nepaprastai nuodinga žmonėms ir kitiems gyviems organizmams, tuo paaiškinamas jos panaudojimas herbicidų ir insekticidų gamyboje. Nikelio junginiai – šio metalo junginiai naudojami nerūdijančio plieno, magnetų, monetų, kai kurių lydinių gamyboje. Nikelio sulfido garus Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) pripažino žmogaus kancerogenu, o nikelio karbonilio dujos žmogui yra labai nuodingos 210Polonis – radioaktyvus elementas, aptinkamas tabako lapuose kaip gamtoje esančio radono skilimo produktas. Berilis – lengvo svorio metalo elementas, naudojamas aviacijoje, kosmose, branduolinėje pramonėje. Berilis atsipalaiduoja daugelio pramoninių procesų metu, įskaitant ir municipalinių atliekų deginimą. Svarbiausias berilio emisijos šaltinis yra anglies ir mazuto deginimas. Chromas (šešiavalentis) – jo panaudojimas platus, įskaitant nerūdijančio plieno gamybą, medienos konservavimą, odos apdirbimą, pigmentų gamybą dažams, rašalui, plastmasei, antikorozinių priemonių gamybą. Kadmis – šis cheminis elementas naudojamas maitinimo elementų (baterijų) bei pigmentų gamyboje. Aromatiniai aminai, įskaitant 2 naftilaminą ir 4 aminobifenilą, 1,3 butadieną – naudojami dažų ir gumos gamyboje.
Benzenas, svarbus gazolino komponentas, dar naudojamas kai kurių rūšių gumos, tepalų, dažų, detergentų, vaistų, sprogmenų, pesticidų gamyboje. Vinilchloridas – dažniausiai naudojamas polimero polivinilchlorido gamyboje. Etileno oksidas – vienas iš pagrindinių pramoninių chemikalų, nors pernelyg pavojingas tiesiogiai naudoti buityje, naudojamas gaminti daugelį vartojamų produktų, tokių kaip detergentai, tirštikliai, skiedikliai ir plastikas. Degios ir nuodingos jo dujos nepalieka likučių ant daiktų, su kuriais kontaktuoja. Grynas etileno oksidas yra dezinfektantas, plačiai naudojamas ligoninėse ir medicinos reikmenų pramonėje pakeisti karščiui jautrių priemonių, pavyzdžiui, vienkartinių švirkštų, sterilizavimą garais.
Ar nikotinas sukelia vėžį?
Ne. Nikotinas yra svarbiausia veiklioji medžiaga, aptinkama tabake, ji sukelia priklausomybę nuo tabako greičiau, nei tabake esantys kancerogenai sukelia vėžį. Žmonės, priklausantys nuo tabako, nuolat patiria jo kancerogenų poveikį rūkydami ar vartodami tabaką kitais būdais. Nikotiną pakeičianti terapija gali rūkaliams laipsniškai pakeisti cigarečių poreikį ir taip sumažinti kancerogenų ir kitų toksinių degančios cigaretės medžiagų poveikį organizmui. Todėl medicininis nikotinas yra saugesnė alternatyva nei tabako produktai. Nikotiną pakeičiančioji terapija (kaip nikotino kramtomoji guma ar nikotino pleistrai) nuo 2009 metų yra Pasaulio sveikatos organizacijos svarbiausių vaistų sąraše. Didelės nikotino dozės gali turėti toksinį ir net mirtiną poveikį, todėl nikotino preparatai turi būti laikomi vaikams nepasiekiamose vietose.
Ar kiti veiksniai gali padidinti su rūkymu susijusią vėžio riziką? Kas, jei žmogus vartoja alkoholį ir rūko?
Taip. Žalingas tabako rūkymo poveikis padidėja, jei drauge vartojamas ir alkoholis, taip pat jei drauge veikia vėžio rizikos veiksniai, susiję su profesija, tokie kaip radonas, asbestas ir kiti. Rūkalių rizika susirgti burnos gleivinės, ryklės, gerklų, stemplės vėžiu vis didesnė, kuo daugiau jie vartoja alkoholio. Rūkymas ir alkoholio vartojimas sukelia didesnę vėžio riziką nei vien tik rūkymas. ar galima sumažinti riziką susirgti vėžiu ar sumažinti mirties nuo jo riziką metus rūkyti?
Taip. Mokslas įtikinamai įrodo, kad, metus rūkyti bet kokio amžiaus žmogui, vėžio rizika mažėja, bet kuo jaunesnio amžiaus žmogus meta rūkyti, tuo nauda didesnė. Rūkaliai praranda vidutiniškai 10 savo gyvenimo metų, palyginti su niekada nerūkiusiais asmenimis. Jei rūkyti metama dar iki sukaks 40 metų amžiaus, mirčių, susijusių su rūkymu, sumažėja apie 90 proc. Niekada ne vėlu mesti rūkyti; metusiųjų rūkyti bet kokio gyvenimo amžiaus tarpsnyje mirties, susijusios su rūkymu, rizika mažesnė nei tų, kurie ir toliau rūko.
Kas yra elektroninės cigaretės (e-cigaretė)?
Elektroninė cigaretė, arba elektroninė nikotino tiekimo sistema, yra prietaisas, per kurį vietoj degančio tabako dūmų įkvepiami nikotino garai. Elektroninė cigaretė užpildoma tirpalu, kurį sudaro nikotinas kartu su propileno glikoliu arba augaliniu glicerinu. Elektroninė cigaretė veikia kaip inhaliatorius – kaistant skysčiui atsiranda nikotino garai, kurie ir įkvepiami. Taip imituojamas tikros tabako cigaretės rūkymas. Išoriškai elektroninė cigaretė atrodo kaip tikra įprastinė tabaku užpildyta cigaretė, cigaras, cigarilė ar pypkė. Tačiau šios cigaretės gali būti pagamintos ir panašios į kasdien naudojamus smulkius daiktus, kaip rašikliai, USB raktai ir kitokius. Kokios bus elektroninių cigarečių ilgalaikio rūkymo pasekmės, dabar nežinoma. Rūkant elektronines cigaretes neįkvepiama kenksmingų medžiagų, susidarančių degant tabakui, todėl jų rūkymas, tikėtina, mažiau rizikingas ligų ir mirčių, susijusių su tabako rūkymu, atžvilgiu. Elektroninių cigarečių vartojimas turi potencialą sumažinti milžinišką tabako rūkymo sukeliamų ligų ir mirčių naštą, jei daugumos rūkančiųjų perėjimas prie elektroninių cigarečių ir visuomenės sveikatos klausimai būtų tinkamai sprendžiami. Tie klausimai apima tai, kad e-cigarečių skonis gali patikti vaikams, paaugliams ir tai skatins jaunų nerūkančių žmonių e-cigarečių vartojimą, be to, jų ženklinimas neatspindi turinio, e-cigaretės yra reklamuojamos netinkamai, jos gali susilpninti tabako kontrolės pastangas, nes galėtų būti vartojamos tose vietose, kur tabaką rūkyti draudžiama arba galėtų skatinti vartojimą tarp rūkalių, užuot metus rūkyti, o galiausiai galėtų grąžinti tabako vartojimą tose šalyse, kuriose sėkmingai išvystyta tabako kontrolė.
Šiems susirūpinimams išsklaidyti reikia atlikti daugiau tyrimų.
Kas atsitiks, metus rūkyti tabaką?
Rūkantieji bijo, kad metus rūkyti ims augti kūno svoris. Tačiau metimas rūkyti atneša daug didesnę naudą sveikatai nei rizika jai dėl padidėjusio svorio, kurį, beje, galima ir kontroliuoti. Be to, mirties, kurios priežastis susijusi su rūkymu, įskaitant ir vėžį, rizika yra didesnė normalaus kūno svorio, bet rūkančių žmonių, nei turinčių antsvorį, bet nerūkančių. Pažymėtina, kad sunku nuspėti, kam kūno svoris pradės didėti nustojus rūkyti, kam ne. Metantieji rūkyti turėtų pasitarti su sveikatos specialistais, kaip maitintis ir kokia fizine veikla užsiimti, kad galėtų abstinencijos laiokotarpiu kontroliuoti savo svorį. Daugelis metančiųjų rūkyti susidurs su nemaloniais fiziniais ir psichiniais atpratimo nuo rūkymo efektais. Jie atsiranda dėl nuolatinio nikotino trūkumo kraujyje metus rūkyti. Abstinencijos efektai pasireiškia troškimu ar labai dideliu geismu parūkyti, depresija, dirglumu, agresyvumu, nerimu, padidėjusiu apetitu, susilpnėjusia dėmesio koncentracija, nežymiu galvos svaigimu, miego sutrikimu. Visa tai gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių. Abstinencija pasireiškia ne kiekvienam metančiam rūkyti. Atrodo, kad cigaretės surūkymas padeda atsipalaiduoti, bet iš tikrųjų abstinencijos simptomus palengvina įkvepiamas nikotinas. Jei rūkalius kurį laiką nerūko, jis pradeda jausti abstinensijos simptomus – dirglumą, pyktį, nerimą. Rūkymas palengvina šiuos simptomus ir rūkančiajam atrodo, kad jis nusiramina ir atsipalaiduoja.
Farmakologinės mestimo rūkyti priemonės, kaip nikotino pakaitinė terapija ar bupropionas, gali iš dalies padėti abstinencijos laikotarpiu.
Teigiami sveikatos pokyčiai, atsirandantys priklausomai nuo metimo rūkyti trukmės:
| praėjus 20 min.: suretėjęs pulsas, sumažėjęs kraujospūdis | po 12 valandų: padidėjęs anglies monoksido (smalkių) lygis kraujyje tapęs normalus | po 2 savaičių iki 3 mėnesių: pagerėjusi kraujotaka ir plaučių funkcija | po 1–9 mėnesių: sumažėjęs kosulys ir dusulys; geresnė virpamojo epitelio (bronchų gleivinės ląstelių, turinčių mažytes į plaukelius panašias struktūras, skirtas pašalinti gleives iš plaučių) funkcija – geriau valosi plaučiai, sumažėjusi ir infekcijos rizika |
| po 1 metų: koronarinės ligos (širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo) rizika sumažėusi per pusę, palyginti su teberūkančiųjų | po 5 metų: burnos, ryklės, stemplės, šlapimo pūslės vėžio rizika sumažėjusi per pusę; gimdos kaklelio vėžio rizika susilyginusi su nerūkančių moterų šios ligos rizika; insulto rizika po 2–5 metų susilygina su nerūkančiųjų rizika | po 10 metų: mirties nuo plaučių vėžio rizika sumažėjusi per pusę, palyginti su teberūkančiųjų; sumažėjusi gerklų (balso aparato) ir kasos vėžio rizika | po 15 metų: koronarinės ligos rizika tapusi tokia kaip nerūkančiųjų |
Ar rūkančio žmogaus pavyzdys paskatina rūkyti kitus?
Jei žmogus savo darbine ar visuomenine padėtimi yra sektinas pavyzdys, tuomet jo rūkymas gali turėti įtakos ir kitiems pradėti rūkyti. Jei žmogus rūko, labiau tikėtina, kad kiti jo namuose gali taip pat pradėti rūkyti, ypač jauni žmonės yra veikiami savo tėvų, vyresniųjų brolių ir seserų pavyzdžio. Gydytojai, slaugytojos ir kiti sveikatos specialistai yra pavyzdys pacientams ir, jei jie rūko – siunčia nesuderinamą su jų profesija žinią savo pacientams. Sveikatos specialistai privalo ne tik patys nerūkyti, bet ir paremti nerūkymo kultūrą bei paraginti nerūkyti aplinkinius.
Ar rūkymas labiau paplitęs tam tikrose gyventojų grupėse?
Nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose yra pasyvusis rūkymas. Pasyvusis rūkymas susijęs su galimų išvengti ligų, įskaitant ir vėžį, rizika. Namai gali tapti svarbiausia pasyviojo rūkymo vieta. Europoje yra skirtumų priimant draudimą rūkyti namuose. Paplitimas namų, kuriuose nerūkoma, tarp šalių svyruoja nuo 31 proc. iki daugiau nei 90 proc. Pageidaujamas apsaugos nuo pasyviojo rūkymo didėjimas pasiekiamas rūkantiesiems draudžiant rūkyti jų namuose ir automobiliuose. Europos šalyse, kuriose rūkyti darbo vietose vis dar leidžiama, išsamios nerūkymo politikos, kurią apibrėžia 8-tasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) straipsnis, priėmimas, yra geriausias pasirinkimas garantuoti, kad visi dirbantys gyventojai būtų vienodai ir visiškai apsaugoti nuo pasyviojo rūkymo. Europos Komisijos Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų, parengtos PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 8-ojo straipsnio pagrindu, įpareigoja valstybes nares įgyvendinti aplinką be dūmų visuomeninės paskirties patalpose, darbo vietose, visuomeniniame transporte. Šių rekomendacijų vykdymo išsamumo lygis, priklausomai nuo šalies, skiriasi.
Kas yra pasyvusis rūkymas?
Nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose yra pasyvusis rūkymas. ar pasyvusis rūkymas kenkia sveikatai?
Pasyvusis rūkymas gali būti ankstyvos mirties ir daugelio ligų priežastis. Jis skatina plaučių vėžį, koronarinę širdies ligą, kvėpavimo takų ligas, sunkina tokios ligos, kaip bronchinė astma, eigą. Darbuotojai, kurių darbo aplinkoje dar rūkoma, pavyzdžiui, kai kurių šalių baruose, restoranuose, yra labai veikiami pasyviojo rūkymo. Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje nerūkančių žmonių plaučių vėžys 14–15 proc. susijęs su pasyviuoju rūkymu. Ši plaučių vėžio dalis gali būti dar didesnė šalyse, kuriose pasyvusis rūkymas dažnesnis reiškinys nei Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, šalyse kur daug žmonių rūko, ypač namuose. Asmenų, kurie niekada nerūkė, bet juos veikia pasyvusis rūkymas, plaučių vėžio rizika yra du kartus didesnė nei tų, kurie nėra priversti pasyviai rūkyti. Tabako rūkymas lėtina vaisiaus vystymąsi. Moterys, kurios būdamos nėščios rūko cigaretes, pagimdo kūdikius, vidutiniškai sveriančius 150–250 g mažiau nei nėštumo metu nerūkiusios. Per mažas gimusio kūdikio svoris neigiamai atsiliepia naujagimio sveikatai. Pasyvusis kūdikio rūkymas per motiną susijęs su padidėjusia vaiko staigios mirties rizika, ūmiomis respiratorinėmis ligomis ir ausų problemomis.
Kodėl nerūkantieji kvėpuodami kitų prirūkytu oru turi būti sunerimę dėl plaučių vėžio?
- Prirūkytame ore yra pasklidusių kancerogenų, išsiskyrusių degant rūkomai cigaretei.
- Nerūkantieji kvėpuodami prirūkytu oru įkvepia cheminių medžiagų ir kancerogenų, kurių įkvepia aktyviai rūkantys rūkaliai. Tai, pavyzdžiui, nitrozaminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.
- Tyrimai atskleidė, kad nerūkančiųjų, priverstų nuolat kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru namuose ar darbe, plaučių vėžio rizika du kartus didesnė nei asmenų, nepatiriančių pasyviojo rūkymo.
Koks procentas žmonių Europoje yra veikiami tabako dūmų namuose?
Šiuo atžvilgiu tarp šalių yra skirtumų. 2010 metų apžvalga atskleidė, kad 62 proc. iš 18000 suaugusiųjų, gyvenančių 18 Europos šalių, pranešė, kad rūkyti namuose nėra leidžiama. Nerūkymo namuose diapazonas svyruoja nuo 93 proc. Suomijoje iki 31 proc. Kroatijoje.
Kokia namų, kuriuose nėra tabako dūmų, nauda?
- Kai namuose nėra tabako dūmų, suaugusieji ir vaikai nepatiria pasyviojo rūkymo.
- Namuose, kuriuose nėra tabako dūmų, apsaugomi ypač jautrūs užterštam orui suaugusieji ir vaikai, pavyzdžiui, sergantieji bronchine astma, širdies ligomis ar lėtinėmis plaučių ligomis. Nerūkančių tėvų paaugliai pradėję gyventi namuose, kuriuose leidžiama rūkyti, tikėtina, greičiau pradės rūkyti nei tie paaugliai, kurie ir toliau gyvens namuose, kuriuose nerūkoma.
- Rūkantieji, gyvenantys namuose, kuriuose neleidžiama rūkyti, surūko mažiau cigarečių per dieną.
- Namai, kuriuose neleidžiama rūkyti, padeda metantiems rūkyti išlikti nerūkantiems ilgiau.
- Namų, kuriuose nėra tabako dūmų, nuostata siunčia aiškią žinią, kad rūkymas nepriimtinas. Namai, kuriuose nėra tabako dūmų, kuriuose niekam neleidžiama rūkyti viduje jokiu metu ir jokiomis aplinkybėmis, efektyviau apsaugo vaikus nuo pasyviojo rūkymo nei daliniai rūkymo suvaržymai. Rūkymas per langą ar per atviras duris neapsaugo namų nuo tabako dūmų.
Pasyviojo rūkymo poveikio sumažėjimo pasiekiama neleidžiant rūkyti automobiliuose ar kitose individualiose susisiekimo priemonėse, kai jose yra vaikų ar nerūkančių asmenų. Kai automobiliuose rūkoma, pasiekiama labai didelė dūmų koncentracija, automobilio langų atidarymas nepašalina dūmų efektyviai. 2014 metais Anglija aprobavo politiką, draudžiančią rūkyti privačiose transporto priemonėse, kai keleiviai yra vaikai. Toks įstatymas ruošiamas priimti Airijoje, tikimasi, kad ir kitos šalys eis šiuo keliu.
Ar rūkatis žmogus paskatina rūkyti kitus žmones?
Jei žmogus yra sektinas pavyzdys kitiems, pavyzdžiui, vaikams ar jaunesniems broliams ar seserims, jo rūkymas, tikėtina, turės įtakos pradėti jiems rūkyti. Jei asmuo rūko, yra daugiau tikimybės, kad kiti jo namų gyventojai taip pat pradės rūkyti, ypač jaunus žmones veikia tėvų, brolių ir seserų pavyzdys.
Ar ES žmonės darbovietėse veikiami pasyviojo rūkymo?
Taip, daugelyje šalių. Nors teisės aktus, reglamentuojančius, kuriose vietose leidžiama rūkyti, turi kiekviena Europos Sąjungos šalis, tačiau tai, kaip plačiai reikalaujama laikytis rūkymo draudimo (ar jis apima visas uždaras darbo vietas, visuomeninį transportą, visuomenines patalpas, kitas visuomenei skirtas vietas ir nebūtinai uždaras patalpas), labai skiriasi priklausomai nuo šalies. 2012 metų 27 ES šalių 12000 žmonių apklausos duomenimis, daugiau nei 25 proc. jų buvo mažiausiai retkarčiais priversti pasyviai rūkyti darbo vietoje (19 proc. iš jų rūkantieji, 17 proc. nerūkantieji). 3 proc. apklaustųjų (iš jų 5 proc. rūkantieji, 1 proc. nerūkantieji) tvirtino, kad būna priversti intensyviau pasyviai rūkyti (daugiau nei 5 valandas per dieną). 14 proc. iš apklaustųjų, kurie iki apklausos 6 mėnesių laikotarpiu lankydavosi restoranuose, teigė, kad jie matė, jog restoranų viduje rūkoma. Apklaustųjų, kurie lankėsi baruose, šis procentas buvo didesnis (28 proc.).
Kokia nauda įstatymų, įpareigojančių sukurti aplinką, kurioje nėra tabako dūmų?
- Apsaugo žmones nuo žalingo pasyviojo rūkymo.
- Keičiasi socialinės normos, rūkymas tampa mažiau priimtinas, taip mažėja rūkančiųjų ir pasyviai rūkančiųjų.
- Veda prie esminio pasyviojo rūkymo sumažėjimo darbe, todėl mažėja širdies ligų rizika, gerėja kvėpavimo sutrikimus darbo vietoje patiriančių žmonių savijauta.
- Teigiamai veikia verslą (išskyrus tabako pramonės) daugeliu būdų, įskaitant darbuotojų sveikatos ir produktyvumo pagerėjimą ir sveikatos draudimo sąlygų pagerėjimą. Be to, iš laidos sumažėja, nes nebereikia valyti rūkymo atliekų darbo vietose, palaikyti rūkymui paskirtų kambarių priežiūros. Aplinka be dūmų nenusmukdo barų ir restoranų verslo.
- Sumažina cigarečių vartojimą tarp rūkančiųjų ir suteikia rūkantiesiems daugiau šansų mesti rūkyti.
- Sumažina tabako rūkymą tarp jaunimo.
- Skatina sukurti namus, kuriuose nėra tabako dūmų.
Informacija atnaujinta: 2026-04-17