Vėžio registras

Vėžio registro pagrindinė veikla – registruoti susirgimo onkologine liga atvejus, rinkti, kaupti, apdoroti, standartizuoti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis, atlikti kitus
registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Vėžio registras yra populiacinis registras, kurio tikslas – užtikrinti piktybinių navikų registraciją visoje Lietuvoje.

2016 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 806 patvirtinti nauji Vėžio registro nuostatai ir jais vadovaujantis pradedama dirbti nuo 2017 m. sausio 1 d. Registro valdytoju paskirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Registro tvarkytoju – Nacionalinis vėžio institutas.

Registro objektas – susirgimo onkologine liga atvejis. Registro paskirtis – registruoti Registro objektus, rinkti kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Registro duomenis.

Pirminiai Vėžio registro duomenų bazės duomenų šaltiniai – sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose dirbantys gydytojai diagnozuoja onkologines ligas. Pagrindinė forma, kurią pildo sveikatos priežiūros įstaigos – statistinės apskaitos forma Nr.090/a („Pranešimas apie pirmą kartą nustatytą onkologinės ligos diagnozę”). Kasmet gaunama daugiau nei 17 000 pranešimų apie naujai diagnozuotas onkologines ligas, Vėžio registro duomenų bazėje sukaupta informacija iš daugiau nei 500 000 pranešimų, gautų nuo 1978 metų.

Vėžio registro duomenų bazei formuoti taip pat naudojami kiti duomenų šaltiniai, kuriais remiantis esami duomenys yra tikslinami, taisomi bei įregistruojami trūkstami onkologinių ligų atvejai. Mirties liudijimai (statistinė apskaitos forma Nr.106/a)  – vienas iš svarbiausių duomenų šaltinių sergamumo duomenų bazei papildyti ir onkologinių ligų registracijos kokybei kontroliuoti, taip pat ir onkologinių ligonių mirties faktui, datai, mirties priežasčiai nustatyti jau užregistruotos onkologinės ligos atveju.

Vėžio registras naudoja Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą Australijos modifikacija (TLK-10-AM) diagnozei koduoti ir trečiosios redakcijos Tarptautinę onkologinių ligų klasifikaciją (ICD-O-3.1) naviko topografijai ir morfologijai koduoti. Nuo 2003 metų, atsižvelgiant į Tarptautinio vėžio tyrimų centro rekomendacijas, pradėta fiksuoti ne tik naviko morfologinė forma, bet ir jo diferenciacijos laipsnis (G). Proceso išplitimas nurodomas pagal TNM klasifikacijos 7-ąjį leidimą.

Vėžio registre sukauptų duomenų pagrindu rengiamos metinės ataskaitos apie pirmą kartą nustatytus piktybinius navikus (forma Nr.12) bei onkologinių ligonių kontingentus (forma Nr.24).

Nuo 1994 metų kasmet išleidžiamas informacinis leidinys „Pagrindiniai onkologinės pagalbos rezultatai Lietuvoje“, parengtas šių statistinių ataskaitų duomenų pagrindu. Nuo 2006 metų leidinio pavadinimas – „Vėžys Lietuvoje“.

Vėžio registras yra Tarptautinės (International Association of Cancer Registries) ir Europos (European Network of Cancer registries) vėžio registrų asociacijų narys.

Nuo 1998 metų periodiškai pateikiami duomenys Tarptautinio vėžio tyrimų centro leidiniui “Sergamumas vėžiu penkiuose kontinentuose” (Cancer Incidence in Five Continents). Duomenys apie sergamumą vėžiu Lietuvoje, susirgusiųjų išgyvenamumą taip pat teikiami įvairiems Europos ir pasaulio tarptautiniams projektams: CONCORD (Global comparison of population-based cancer survival), EUROCARE (European cancer registry study on survival), Europos vėžio registrų asociacijos tyrimui „Incidence and Mortality in Europe“, IICC  International Incidence of Childhood Cancer) ir kt. Pateikiami duomenys spausdinami specialiuose leidiniuose ir publikuojami viešose internetinėse prieigose.